Hardcover Ø Tūla eBook ↠

Tūla ★ [PDF / Epub] ☄ Tūla By Jurgis Kunčinas ✪ – Thomashillier.co.uk „Tūla“ – antrasis J Kunčino romanas pirmasis „Glisono kilpa“ 1992Svarbiausias šios istorijos personažas – paprasta tačiau subtili mergina Tūla kurią prisimena ir apie kurią pasakoj „Tūla“ – antrasis J Kunčino romanas pirmasis „Glisono kilpa“ Svarbiausias šios istorijos personažas – paprasta tačiau subtili mergina Tūla kurią prisimena ir apie kurią pasakoja pagrindinis romano veikėjas Nuo pirmųjų iki paskutiniųjų romano puslapių pasakojas autoriaus alter ego įtaigiai kuria intymią atmosferą atskleisdamas pačius pačius slapčiausius savo ir Tūlos meilės istorijos niuansus negailestingai apnuogindamas savo nuopuolio istorijąRomane pinasi Vilniaus senamiesčio sovietmečio realijų vaizdai ir intymus žmogiškųjų ryšių pasaulis.


About the Author: Jurgis Kunčinas

Jurgis Kunčinas – poetas eseistas vertėjas vienas žymiausių lietuvių prozininkų po Lietuvos nepriklausomybės atgavimoJ Kunčinas Vilniaus universitete – m studijavo vokiečių filologiją Pirmoji jo publikacija pasirodė m Yra parašęs literatūrinės kritikos satyrų esė radijo pjesių kino scenarijų Publikuodavo esė laikraščiuose „Lietuvos aidas“ „Valstiečių laikraštis“ „Šiaurė.



10 thoughts on “Tūla

  1. Rūta Atroškaitė Rūta Atroškaitė says:

    Šį Jurgio Kunčino romaną perskaičiau jau prieš keletą mėnesių bet ir dabar jį prisiminus išsireikšiu patetiškai nudiegia paširdžius Vyrui pasakyčiau jei nori vesti moterį perskaityki „Tūlą“ ir tada pagalvoki ar ji tau reiškia tiek daug daugiau už viską ir visus ar nebūdamas ilgai nebūdamas šalia skrietum pas ją visais įmanomais savo minčių pavidalais Iš tiesų šis romanas padeda pažinti meilę tą tikrąją o ne jos pakaitalą kurį vyniojame į šokoladinių širdelės formos saldainių popierėlius; tą pirmapradį jausmą kuris traukia moterį prie vyro vyrą prie moters jungia juos į vienį ir kūnais ir vidumi nebeišskiriamai nei dabar nei rytoj nei išėjus užmigus mirusKažkada mano mama pasakė jog gyvenime patiriame daug meilių o vieną iš jų didžiąją gryną tikrąją Ji būna lyg tvirtas medis o kitos meilės lyg jo šakelės Jos lūžta auga naujos o didžioji meilė visada lieka tau ir tavyje Ir nesvarbu ar kartu su ja lieka josios pavidalas mylimas vyras ar moteris ši meilė niekada nedingsta „Tūloje“ radau būtent tokią meilę kuri gyvuoja pati savaime ją jaučiančio širdyje verčia keltis gyventi kovoti už savo jausmą tampantį gyvenimu tampantį pačiu tavimi Nuostabu nes tikra


  2. Paulina Paulina says:

    Kankinausi aš su Tūla gal ši knyga atėjo pas mane kažkiek per vėlai gal ne laiku; paauglystės metais būtų sužavėjusi o dabar Dvi žvaigždės už Kunčino Vilnių susiraizgiusį kiemuose butuose namuose kapinėse tai čia drėgnam pusrūsy palinkęs prie savo grafikų dūmais ir arbatos garais kvėpavo Valentinas Užsukęs pas jį beveik visuomet pagalvodavau kad už keliolikos metrų tokiam pačiam gylyje jau suirusiuose karstuose guli garsūs Universiteto profesoriai prancūzų ir lenkų generolai devynioliktojo amžiaus dvasiškiai advokatai ir net geležinžmogio Felikso motina ir ant jos kapo kryžmuo miestą daugiatautį šnekantį nežinia kiek kalbų; Vilnių kaip palimpsestą To laikmečio gyvenimą bohemą alkoholįTūla kaip personažas neegzistuoja Egzistuoja autoriaus obsesija jos plokščiu kūnu kiek kartų minimas šis plokščias kūnas? jos laumžirgio galvute perlamutrine kaukole plonu kaklu petukais lyg upelės banga mažomis krūtimis kažkoks atskirų kūno dalių ir kimaus balso koliažas; pasyvus vienos dimensijos autoriaus atspindys Klasikinė neurotiška gležna paslaptinga mergina ir kad būtų dar patogiau mirusi Autorius virsta šikšnosparniu ir stebi ją miegančią jau pirmajame skyriuje Nematau romantikos nematau meilės nematau net erotikos


  3. Gediminas Gediminas says:

    Knygos stiprybė vaizdinga poetiška kalba Vietomis skaitai ir negali nesistebėt kaip gražiai autorius žodžiais tapo paveikslus Tačiau praktiškai tuo knygos žavesys man ir baigėsiPagrindinio veikėjo interesai yra maždaug tokie Išgert Sugult su moterim TūlaTai savaime nėra blogai bet šioje knygoje tai virsta nuolatiniais dūsavimais ir abejingumu gyvenimui dėl ko skaitant vidus šiaušėsi ne ne neGalbūt Tūla mane surado netinkamu metu bet dabartinis verdiktas gražu bet tik tiek


  4. Monika Patašiūtė Monika Patašiūtė says:

    Antrajame mieste visuomet galėdavai išvysti tai ko nepamatysi niekur kiturAš jau nebeturiu atsarginių išėjimų neturiu atsarginių jausmų atsarginių dalių savo netobulam šikšnosparnio kūneliui gal todėl tokia trumpa svaigi ir vientisa mano meilė kuri nebegali nei ko prarasti nei ko užkariautiKartais man atrodo kad Tave Tūla aš pats susigalvojau iš tikrųjų tavęs nė nebuvo Susikūriau iš oro vandens dumblių žiežirbos ir negarsaus grumėjimo už Vilniaus kalvų


  5. Aurimas Nausėda Aurimas Nausėda says:

    Įdomi knyga siužetu apie „bohemos atstovo gyvenimo egzistencijos ir meilės paieškas bei Vilniaus miesto dalies savitumą


  6. Simona Simona says:

    Man regis kad šią knygą vertėtų skaityti kur nors atokiai Bernardinų sode įsispraudus tarp įsimylėjelių ant apsitrynusio saulės spindulių paglostyto suoliuko Knyga sunkiausias kūrinys kurį teko skaityti tiesiog intymumu tvoskianti grožinė teksto gelmė neleido lengvai prabėgti puslapiais teko dažnai stabtelti Tokios fatališkos likimo apspręstos ir užupietiškos meilės norėtųsi pavydėti juk tiek skausmo tiek kančios ir neišsipildymo ji savyje slepia Tai ne butaforinė dirbtina meilė veikiau tikros nesuvaidintos jausmų išraiškos kupina istorija Kunčino aprašytas autobiografiškas vienišius klaidžiojantis ir nežinia ko ieškantis žmogus savyje talpina ne tik meilę Tūlai rakščių pilną kančios kryžių bet ir visą Vilnių su nepasidažiusia neturistiška nepompastiška savo dvasia cementiniais debesimis įtrūkusiomis sienomis katšūdžiais ir švelniais inteligentiškosios bohemos dvelksmo likučiais Puiki knyga


  7. Vygandas Ostrauskis Vygandas Ostrauskis says:

    Kai pirmą kartą perskaičiau “Tūlą” įspūdis buvo milžiniškas ir sunkiai nusakomas nes tokio romano lietuvių literatūroje dar nebuvo Poezija prozoje ir poetiška proza; be galo atvira nuoširdi skausminga Mistika ir sodrus realizmas – greta Drąsiai siūliau šį romaną kitiems skaitytojams kaip naują reiškinį literatūroje tikrai gerą romantinę prozą bet susilaukiau ir keistokų atsiliepimų Natūralu kad tokios naujoviškos knygos ne visiems patinka bet kai į ją skeptiškai reagavo eiles kuriantys žmonės nusprendžiau vėl ją perskaityti nes nuo pirmo skaitymo buvo praėję gan daug dešimtmetis Ir knyga nebepadarė pirminio įspūdžio Įdomi savo konstrukcija siužeto pateikimu stiliumi autoriaus nuoširdumu bet jau nebe šedevras Būna ir taipVis dėlto knyga tikrai verta dėmesio ir neblogo vertinimo Bohemiškas herojus pasakoja savo meilės istoriją tai labai gyvas pokalbis su mirusia mylimąja Spalvingą kasdienybę paryškina epizodiniai veikėjai labai saviti charakteringi vienaip ar kitaip susiję su menininkais ir menu kaip ir pasakotojas gyvenantys intensyvų emocinį gyvenimą Vilniaus Užupyje skveruose parkuose kavinėse – ir visa ši aplinka aprašoma su didele meileValkataujantis pasakotojas visai nesistebime patenka į psichiatrinę ligoninę po to – į priverstinio darbo ir gydymo profilaktoriumą nes veiksmas vyksta iki nepriklausomybės atkūrimo tad gausybė naujų pojūčių ir romantiškos kelionės pasivertus šikšnosparniu pas Tūlą – tai vieni gražiausių knygos epizodų „Kuždėk alsuok vos girdimai kai aš įskrendu pro vos pravertą nakčiai orlaidę sugniaužęs abi dideliausias alyvų puokštes kai jau sklendžiu po skliautu – begarsis šikšnosparnis – be garso be šnaresio visus meilės ir nevilties žodžius sandariai uždaręs mažutėje skraidančio naktinio drugelio kaukolėje“Tragiška knyga nors autorius visai nesistengia kaltinti anų laikų santvarkos jam svarbu ne objektyvumas o subjektyvūs išgyvenimai kurie – tokių žmonių tokiose aplinkybėse – gali būti bet kurioje šalyje Artimiau J Kunčiną pažinoję žmonės yra minėję kad knyga autobiografinė kad Tūla turi realų prototipą tad knyga – meilės išpažintis Galbūt bet tai ne taip jau svarbu talentingas kūrėjas geba mylėti ir įsivaizduojamą moterį Kartais man atrodo kad tave Tūla aš pats susigalvojau iš tikrųjų tavęs nė nebuvo Susikūriau iš oro vandens dumblių žiežirbos ir negarsaus grumėjimo už Vilniaus kalvųNepatiks ši knyga tiems kurie mėgsta konkretų siužetą – to neras bet tie kurie nebijo minčių vaizdinių ir jausmų samplaikos – mėgausis skaitymu


  8. Thibault Jacquot-Paratte Thibault Jacquot-Paratte says:

    I read this in Elizabeth Novickas' english translation What a great read It's a dense book not the thing you'll read all at once though to be honest I didn't really want to put it down I was just so busy that circumstances forced me to put it down and so reading it took me some time The great prose style made me regret not being able to read it in Lithuanian especially when I read in the translator's notes that she had to cut some elipses etc in order for it to be less strange for an english speaking audience Understandable yet intriguingI found the book had a very good balance between an explosive display of virtuoso style mostly at the beginning and the end and a vivid yet easy to grasp prose mostly in the middle Some author's have a hard time toning down virtuosity in order to make the virtuoso parts stand out better but this is not the case here The softer parts just made the explosive parts even enjoyable There was a very good balance I also thought that it had a lot of humour taking the story into account etc the stream of consciousness brought a lot of sarcasm snarky remarks etc that made me laugh I also found there were many short but very precise and very true observations about details and characters from all sorts of circumstances I really enjoyed this novel and seeing the complexity and richness of its style I'm very happy that it was translated


  9. Gerda Šalengaitė Gerda Šalengaitė says:

    Po dvasiškai sunkių egzistencialistinių nagrinėjimų „Vilniaus pokerio „Šleikštulio „Proceso atėjo metas šiek tiek pailsinti galvą ir atgaivinti vaizdingą kalbą o Jurgio Kunčino „Tūla pasirodė jei ne geriausias tai bent jau tinkamiausias vaistas sutrikusiai mano sielai Tiesa paskaičius aplankė visokios mintys„Tūla istorija apie sovietmetį tarybinį Vilnių ir jauną benamį girtuoklį desperatiškai išpažįstantį savo visa apimančią meilę jaunai moteriai Tūlai Ši meilė reiškiama visur ir pagrindinio veikėjo mintyse ir jo laiškuose į kuriuos Tūla niekada neatsako Ta meilė reiškiama net veiksmais kai nebegalėdamas susitikti su Tūla jis mintyse virsta šikšnosparniu jos kambaryje ir viską stebi savo vaizduotėjePagrindinis „Tūlos veikėjas bevalis praradęs viltį ir norą siekti kažko aukštesnio Jis leidžia savo dienas iš pradžių gatvėje ieškodamas kur galėtų praleisti naktį ir daugiau apie nieką nemąstydamas Vėliau atsiduria kalėjime o galiausiai psichiatrinėje ligoninėje kur bandoma atpratinti jį ir panašius į jį girtuoklius atpratinti nuo gėrimoPirmasis skyrius labai chaotiškas jame pilna vardų pavardžių žmonių ir vietų o man įsiminti tokį didelį informacijos kiekį vienu prisėdimu yra neįmanoma Tiesa vėliau siužetas aiškėja veikėjai ir jų svarba nustatoma jau galutinai Tačiau man atrodė kad skaitydama vis laukiau kažkokio didelio įvykio o jis taip ir neįvykoJau nuo pat pirmųjų puslapių autorius pabrėžia būsimą Tūlos mirtį tad aš laukiau kad tos mirties aplinkybės būtų kažkuo nepaprastos Arba aš to nesulaukiau arba esu tiesiog prasta skaitytoja Kūrinyje buvo minima daugybė žmonių tačiau iš visų tų aprašymų maišaties galima suprasti kad vis dėlto mergina Tūla romano protagojistui yra pats svarbiausias žmogusGeriausias dalykas šiame kūrinyje vis dėlto buvo vaizdingi ir tokie pažįstami Vilniaus aprašymai Neveltui dažnai sakoma kad „Tūloje Jurgis Kunčinas nubraižė tikrų tikriausią Vilniaus miesto žemėlapį Rašymo stilius jau modernistinis kupinas minčių šuolių tai ilgų tai trumpų sakinių  sąmonės srauto; veikėjai netipiniai herojai ar piktadariai o tikri žmogiški turintys įvairiausių netobulumų tačiau taip pat tokie savi Nors kūrinys manęs pernelyg nežavėjo manau jį tikrai verta perskaityti vien todėl kad jame nagrinėjamos tokios netipinės problemos


  10. Matt Matt says:

    I held her in my embrace; I could have tied her to myself with belts cording ropes Tūla was already asleep but I was swept up by despair I knew I could lose her any minute now even feeling the warmth of her body under my palms even hearing her uiet breathing in her shallow early evening sleep A despair like that sometimes so sharpens the eyesight and keens the hearing that some people instantly see through things while others instantly go blind I was just waking Tūla from sleep; she hadn't really lived yet I wasn't in a hurry to solve the riddle why didn't she want to live?Sometimes it seems to me that I invented you myself Tūla; that you never actually even existed I created you out of air water algae sparks and the uiet rumbling beyond the hills of Vilnius Or that I'm grateful to you that we lived together for only one week; that that week took the place of for me of course just me many yearsIt's possible probably to come to terms with everything by degrees with the sky falling on your head with your own shadow getting and perverse; even with the fact that when you pinch yourself as hard as you can you no longer feel pain You need severe sensations a brutal everyday to find the strength to shake your head in horror This is me? It's not a dream?This is a strange meandering delirium tremens of a novel We follow an unnamed usually inebriated narrator who is occasionally a bat and his obsessive love for Tūla over a number of years after a brief but intense time they spend together Stylistically the novel reminded me a bit of NOTES FROM UNDERGROUND It's often dense and reuires some patience with the narrator's mind wandering but occasionally a strikingly beautiful passage emerges and in particular I thought Chapter XIII was incredible Tūla herself is a cypher of a character who remains difficult to truly understand to the end with the end result being a bizarre tale of doomed love


Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *